- rekežis
- rekẽžis sm. (2) DŽ, rẽkežis (1), rekežỹs (3b) J
1. G106 žemas išsišakojęs medis, kerežis: Miškus iškirtus, balos po raistus išdžiūvo, samanomis apžėlę, rekẽžiai gi medeliai (berželiai, pušelės ir kiti) pasiliko A.Baran. Tokių rekẽžių ne į pečių įdėti Krkl.
2. šakoto medžio stulpas puodynėms džiauti: Pamauk puodynę ant rekežio, kad išdžiūtų Lnkv.
3. Kos243(Vg), Kair prietaisas siūlams vyti, lenktuvas: Užsidėk ant rekẽžio naują giją ir trink šeivas Stč.
4. Šv trikojis kam pastatyti.
5. trišakis: Virbus kapodami, gal rasit kokį rekẽžį Vvr. Aikštelės viduryje pastatomas trikojis rekežis („kerėpla“) – medžio išvartėlė su trimis šakelėmis rš. Kad rẽkežio varlelę numuša, bėga užkabyt Žml. ^ Išsiskėtęs kaip rekežis LTR(Erž).
6. koks sunarstytas papuošalas, žaislas: Dirbtuvės palubėj kabo įdomus rekežis, tartum gyvulio griaučiai P.Cvir. Rekẽžį dar keimariu vadina Šts.
7. Škn vinių prikalinėtos kamanėlės, dedamos kumeliukui arba veršiukui ant snukio, kad nežįstų.
8. Šts rėtis.
9. Krš, Mrj menk. koks išsiskėtęs, didelis daiktas: Visokiais rekẽžiais apsikrioviau pečių Trk. Išsiplėtęs kaip rekežis, nė kitas negali prieiti Krp.
10. Lnkv menk. nerangus, išsiskėtęs žmogus.
11. Šv menk. mažas vaikas (kuris dar rėplomis eina).
12. NdŽ, Lnkv menk. nesugyvenamas žmogus, pikčiurna: Greičiau pats padirbsi, ne ką tą rekẽžį priprašysi Vvr.
◊ rekẽžį mùšti žaisti tokį žaidimą, kai trišakas pagalys iš tolo mušamas lazda: Piemenys rekežį muša Grž. Kai buvom jauni, mėgom ratalį mušti, rekẽžį mùšti, par šankynę šokti, lenktynių eiti Kv.rekežiùs statinė́ti atsigulus kilnoti kojas: Užteks, vaikai, rekežiùs statinė́ti, kelkitės, košė ant stalo! Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.